Vaikystės poetas

Sveiki!
esu labai geros nuotaikos,nes yra taip nuostabu gauti šitiek dėmesio iš jūsų ir tik jūsų,mielieji, dėl to rašau antrą blogą vėl,ir net nereikia laukti mėnesio! Kaip aš jau ankstesniame bloge rašiau,kad labai vaikystėj mėgau rašyti ir buvau tiesiog kaip koks vaikystės poetas,pamaniau, būtų visai įdomu pasidalinti su jumis keliais eilėraščiais kuriuos rašiau būdamas dar tik pirmokėlis...:

Ruduo
Pakilo vėjas,rūkas jau baisus.
Gal koks uraganas,tas išdidus chuliganas?
Gal tik lietus prasidėjo?
Gal čia vagys vaikštinėjo?
Oi,baisu,baisu. Viskas prasidėjo
Pakils baisios audros.Kas gi čia bus?
Gal tik velnias atriedėjo ir sudegins mus visus?
O, kad Dievas mums padėtų, greitąją iškviestų.
Nežinau,kas bus toliau,bet labai labai bijau.

MėnulisLeidžiasi saulė,ateina mėnulis.
Mėnulis turi daug žvaidždžių,
kaip tūkstantį Dievo akių.
Mėnulis šviesus ir šviečia jam dangus.
Visi jau miega,tik zylutei nesimiega.
Upeliukas sučiurleno ir zylutė sukikeno,
o medeliai užsigavę sušnareno...

Žiemos laukimas
Sninga labai toli
kažkur žemės pakrašty.
Tai girdisi many,mano geroj širdy.
Kur tu gyveni? Gal labai labai toli?
Jau nebesirodai manoj širdy.
Gal tik susirgai? Jautiesi gal blogai?
Kodėl tu taip ilgai žinios neparašai?
Gal visai tu pražuvai?
Man tikrai labai blogai kai tu išskridai.

Gėlytė
Gėlytė, tai tokia maža saulytė.
Ji tokia raudona ir graži.
Tokia saulės nuspalvota,
ji tikrai neišgalvota..

Vat, smagu prisiminti kaip aš tada rašiau, taip keista, kad viską čia rašau, ir atrodo dar man ,kad visus eilėraščius kūriau dar vakar... Tai šiandien tiek! Ačiū, dar kartą,kad skaitot tai tikrai daug ką reiškia man. Niekada nesitikėjau kad tai kažkam patiks...

Ignas

Šitą seną nuotrauką kai pamačiau, iškart į galvą šovė mintis- Darbas žmogų puošia. :)

Išorė- labai skiriasi nuo vidaus

Sveiki,
šiandien yra ta diena, kai pagaliau aš sugebėjau atsidaryt šį puslapį ir pagaliau kažkiek "įkrėsti" žmonėms žinių apie tai,kas šauna į mano keistą galvą... Pamąsčiau aš, bet kaip ir nieko nesugalvojau. Tėvai- mano gimdytojai, nuolatiniai remėjai ir palaikytojai,todėl aš jų ir pasiteiravau: O ką jūs norėtumėte paskaityti?Mano mama, priminė man vieną dalyką, kuris man dažnai neduodavo ramybės, kuris priversdavo mane visąlaika susimąstyti: Kodėl žmonės taip sureikšmina savo ir kitų išvaizdą?.. Na,taip gal tai ir svarbu,atrodyt gražiai, galbūt kažkuo išsiskirt išvaizda iš minios,bet pagalvojus, juk tai tik apgaulė. Brangūs drabužiai,papuošalai,pinigai,kitos materealinės vertybės yra niekas mūsų gyvenime. Tu nežinai žmogaus istorijos,bet pagal jo išvaizdą sprendi apie jį,koks jis yra, kaip jis bendrauja,paimkime kaip pavyzdį,mūsų visų žinomą žmogų J.Bieber,taip, galbūt kai kuriems iš jūsų jis tikrai ne prie širdies,galit mano šį įrašą šmeižti,visaip mane vadinti, bet dar kart sakau,tai yra pavyzdys kaip mes matome žmogų net nepažinodami jo.. Visi jį vadina gėjum,jį šmeižia ,kai kurie net vadina jį mergaite, sako,kad jo muzika yra baisi,jo balsas šlykštus ir t.t.. Klausimėlis: Pažįstat jį asmeniškai gal ir galit pasakyt koks jis yra? O gal jam ir jo šeimai labai buvo sunku išgyventi tą laiko tarpą kai jis gimė.. yra skirtingų gyvenimo situacijų kurios nulemia tai, kaip žmonės atrodo. Gal jis rengiasi keistai,jo šukuosena keista,gal kažkam atrodo,kad jis elgias ir atrodo kaip mergaitė, bet niekas nepažįsta jo ir niekas nežino ,kaip jis bendrauja,ką jis veikia ir kiek gero jis yra į pasaulį atnešes.Tiesą pasakius, net tie patys žmonės kurie "stumia" ant jo ar ant kitų žmonių yra to patys paragave,jie bando paslėpti savo nuoskauda darydami,sakydami blogą kitiems,ką yra patys patyrę.Kiekvienas veiksmas,žodis psichologiškai veikia mūsų smegenis, ir patys ,net menkiausiame kivirče su tėvais,pastebėkite, kad jūs tampate nevaldomi, pradedate rėkti,šaukti, ir gal net ištarti tai,ko niekada nenorėtumėte ištarti.Mano nuomone, ieškoti trūkumų pirmiausia reikia savyje,nes kiti puikiausiai moka pasirūpinti savimi, tik su žmogum pabendravus gali suprasti koks jis iš tiesų yra,kas jam yra ir kodėl jis toks yra. Daug kartų pažiūrėdavom į knygos viršelį susidarydavome nuomonę apie ją,paskaitydavome ją suprantame ,kad klydome ir ,kad knyga yra įdomi,savotiška ir ne tokia kokia nutapyta ant viršelio. Moralas?? Aš manau ,kad ir patys suprantate,kad apie žmogų su juo nebendravus- gražiai arba nieko,nes kartais, tai labai skaudina. Nežinau net ar patiks ar nepatiks,bet aš rašau tai,kas man atrodo svarbu visiems išgirsti,ačiū,kad skaitėte ir iki greito susirašymo! :)

Ignas

ne, aš ne gėlių vaikas.

Sveiki,
iš tikrųjų, nesitikėjau,kad yra tiek daug žmonių kurie supranta mane,mano blog'ą ir visą tai ką aš rašau. Kad ir kaip tai atrodytų beviltiška. Rašiau,nuo pirmos klasės,stengiaus,kad kažkas mane suprastu,bet tai tik buvo eilėraštukai, kuriuos skaitydavo mama, tėtis, močiutė ir kiti brangūs bei mano gyvenime esantys žmonės. Man tada tai atrodė daug kas,jaučiau kad esu rašytojas. Karta sesė gulėjo ligoninėje,nepamenu kas jai buvo, bet prižadėjau jai parašyt pasaką,kurią pradėjau, bet neužbaigiau. Tik dabar ,būdamas 14-os,supratau,kad gyvenimas ir yra ta pasaka,kuria pradėjau įžengęs į pasaulį , o neužbaigiau ,nes dabar esu čia. Žemėje. Galbūt žmonėm kaikuriem atrodo,kad tai paistalai, kad nusišneku ir esu visiškas gėlių vaikas kuriam "viskas ,visada gerai",bet, žmonės,taip nėra. Jum tik taip atrodo,nes esu kitoks,ir nebijau tiesiai šviesiai reikšti savo nuomonę,kaip jaučiuos. Daugelis to tik ir vengia, nes bijo būti išjuokti, bijo nepritapti, būti pajuokos objeku,bet patarsiu aš jums,gyvenkite savo gyvenimą ir būkite tokie kokie esate,susikaupkite ir siekite savo tikslų, nesvarbu kiek "padnoškių" jum atkiša gyvenimas, juk tai tik laikina, nelaimė kaip ir laimė, po vieną nevaikšto, net jeigu ir turite šimtą tų kurie jus smerkia, laikykitės su tuo vienu kuris palaiko. Nepasiduokit dar vienai gyvenimo duobei. Ačiū ,kad skaitėte.

50 f a c t s .

Sveiki, šiandien mintys visiškai mano išsękusios, galva nuo tokio kaista ir smegenys džiūva. Mąnau nereik kiekvieną dieną kažko proguoti, ar rašyti kažko nerealaus, nuostabaus ,keičiančio kažką. Užtenka kaip kada ir VLOGŲ (tik svetainėje) ;). Sumąsčiau tiesiog parašyti apie save 50 RANDOM faktų ;) LEGGO:

1.Bijau vorų
2. NEKENČIU ŽUVIES,GRYBŲ,MEDAUS.
3. Galiu būti vegetaras. T.y. galiu gyventi be mėsos
4. Iš šokoladukų mėgstamiausias Hematogenas :DDDD
5. Mėgstu piešti
6. HIP HOP CHANGED MY LIFE
7. Mėgstamiausios grupės: Gang Starr,Cypress Hill,Pink Floyd,Coldplay ir RHCP
8. Mėgstu fotografuot bet ne fotografuotis
9. Dievinu filmus susijusius su 1-2 pasauliniu karu

10.Nelabai patinka siaubekai bet pernešu.
11. Mėgstu filmuoti mini filmukus
12. RELIGIOUS. Vaikštau į bažnyčia . ;D
13. Pamirštu kur padedu daiktus
14. Mėgstamiausios spalvos: Salotinė ir Mėlyna
15. Man ideali mergina tai yra: Linksma, Graži ir subrendus savo amžiuj.
16. Mėgstamiausia šalis Kanada
17. Mėgstamiausia pamoka Fizika
18. Esu moksliukas
19. Mėgstu kompiuterinius žaidimus
20. Mėgstamiausias šokio stilius po Hiphopo yra Poppingas
21. Mėgstu apsmukusius drabužius
22. COFFEE-INN ♥
23. Neklausau,bet man ir px,dėl to nestumiu and JB
24. Esu laisvas :DDDDDDDD
25. Moku gamint valgyt.
26. Jei reik , tvarkaus namus
27. Išvis jokių jūros gėrybių nevalgau
28. Nemėgstu sushi
29. Nekenčiu lašinių (Bacon)
30. Moku grot pianinu
31. Važinėju rolais
32. Važinėju skeitu
33. Moku važinėt vienaračiu
34. Patinka Jeep
35. NEKENČIU POPSO
36. Nemėgstu Lil Wayne'o
37. Nepatinka žmonės kurie meluoja
38. Negerbiu panų kurios vieną dieną vos ne "myliu" sako, o kitą dieną "atsipisk",kitą vėl "myliu".
39. Žiauriai patinka ilgos draugystės
40. Patinka ilgi pasivaikščiojimai
41. Kartais skaitau ,retai
42. Kažkada kūriau eilėraščius ir rašiau rašinius savo noru
43.Mėgstu eksperimentuot
44. Nebijau prisipažint , kad man panelė patinka.
45. Nekenčiu kompanijos PHILIPS
46. Neesu eilinė Apple auka.
47. Nesuprantu kam jum tie iPhone,Android ar some other shit,nes galiu turėt Nokia 3310 ir būt laimingas ,kad išvis tela turiu,nes reik tik parašyt ir paskambint ;)
48. Mėgstu šilumą.
49.Dievinu ilgus apsikabinimus
50. Kadanors noriu pasibučiuoti lietuje.

Geros dienos !!

there's no combination of words I could put here

Gyvenimas, yra lyg laukas, kuriame viską kuriame patys, ugdome save,ruošiamės išlaikyti šeimą,kogero,yra ir tokių kurie net grūdina save ir ruošia save tai pačiai mirčiai. Jame patiriame džiausmą,liūdesį,pradedame atskirti gerą nuo blogo,teisingą nuo klaidingo. Siekiame savo tikslų. Turime svajonę, kurios išsipildymo norime visi. Tai pradedame nuo mažų vaikiškų žingsnių, užbaigiame taip pat, tik būname jau pasenę. Šiuo blog'u noriu pasakyti tik vieną. Žmonės per daug sureikšmina materialius daiktus, kūrie laikui bėgant tampa tiesiog šiukšlėm, beprasmiškom, niekam nereikalingom šiukšlėm. Niekas tavęs taip nepalaikys kaip šeima,draugai ar artimas žmogus. Tai ir yra tikroji gyvenimo vertybė. Žmogus gali būti ir laimingas be iPhone'ų,naujausių technologijų ar pinigų. Svarbu tai suprasti ir "perlipti" save. Tikri draugai visada pašoks pasakyti "labas",ir tik jiems visiškai nerūpi, kad tu kitoks. Nes tu esi jiems gražus ,koks esi. O simpatija ar meilė,jos netektis, tai nėra viskas. Tave gali atstumti, tave gali įžeisti, tave gali supykdyti, ar net gali visiškai prarasti viltį,kad kada nors gali rasti savo gyvenimo meilę. Nėra taip paprasta, reikia pažinti žmogų, žinoti koks jis yra,ir pilnai juo pasitikėti, neliūdėk jei kas atsitiko ne taip. Negriaužk dėl to ką tu padarei arba ne, kiti tai padarys už tave,viskas gyvenime pataisoma. Tos gyvenimo nesibaigiančios duobės gali tave pilnai sužlugdyti,ir gali pradėti galvoti,kad tavo gyvenimas "lievas". Tai pagalvok apie juokingus,gerus momentus. Pagalvok apie visus žmones kuriems rūpi, geriau tūrėt nors juos kelis,bet tikrus, negu šimtą ne. Gyvenimas pats savaime nėra nei gėris, nei blogis, o tik jų buveinė; koks jis bus, priklausys nuo mūsų pačių. Tad šalin visas senas,blogas mintis,ir džiaukis gyvenimu,ir koks jis yra dabar, dievas tau davė dovaną. Saugok,brangink ją ,kad ir kokia ji būtų.

Sustabdykim savižudybę

Aš raginu jus visus, skirti šiam blog'ui laiko, gerai susimastyti ir padėti, kad tai pasikeistų.

Užmerk akis, įsivaizduok savo gyvenimą, draugus ir šeimą. Tiesiog kelias minutes įsivaizduok.
Tu jautiesi vienišas(-a), jauti kad nieko nėra šalia tavęs,kad niekas tau negalėtų padėti. Diena yra bloga, kažkas turi nutikti labai blogo KIEKVIENĄ DIENĄ. Ar tai būtų konfliktas su draugu,geriausiu draugu ,šeima arba su savimi, kiekviena diena atrodo kaip sunkiausia kova. Kova, atsikelti iš lovos ir susidurti akis į akį su pasauliu. Bet viena diena, nesvarbu ar tai yra šiandien, rytoj, ar po penkių metų yra diena kuri pakeis viską. Tu grįžai iš mokyklos ir tu esi vienas(-a) namuose. Tyla yra triukšmingesnė už tave ir tavo jausmus. Tu įeini į savo kambarį ir atsigulį į lovą. Galvoji apie dieną, kokia jį buvo siaubinga. Galvoji apie tai kaip tave baisiai pavadino,ar kas nors ką pasakė. Tau jau bloga nuo to. Tu galvoji - Kodėl aš vis dar čia? Tu įsivaizduoji save išeidamas iš pasaulio,galvoji kaip žmonės reaguotu jeigu jie sužinotų, kad tu dingai. Jeigu ir esi pajuokos objektas, ar esi labai drovus(-i) ir gali atrodyt užimtas(-a), ar panikuoji dėl savo svorio,pakraipos ar kokia nors kita kova dėl kurios tu kenti, ir kuriomis paaugliai susirungia kiekvieną dieną, tu žinai, kad to pakęsti daugiau nebegali. Savo netikra šypsena,ir suvaidintu juoku - toli nenueisi. Tu išlipi iš lovos, esi liūdnas(-a) ir taip pat labai piktas(-a). Tu nori, kad kiti suprastu tave, ir tu nori padaryti kažką tokio, kad tave visi prisimintų ir gailėtusi visko ką blogo tau yra pasakę. Tu nori mirti,nes žinai jei to nepadarysi, tai niekada ir nesibaigs. Tu pasiduodi. Tu nori prigerti, perdozuot, pasikart. Tau baisu, tau labai baisu. Bet tu žinai , kad jau atėjo laikas. Tu išsitrauki iš spintelės dėžutę vaistų ir pasiėmi lapą popieriaus ir tušinuką. Tu rašai tėvams atsiprašymą ,už tai ką dabar padarysi,tu rašai draugams ir sakai jiems, kad tie dalykai kurie jiems atrodė juokingi ,tave skaudino ir tai yra vienintelis dalykas kuris tave lyg nustūmė nuo auksčiausio kalno. Tada rašai visiems žmonėms kurie tau niekada nedavė progos,ir tai tave "išjungė". Tau nesuteikė galimybės ,tave menkino ,niekino. Tu nemini vardų, bet žinai kas jie tokie, ir JIE žino kokie jie. Tu jiems rašai ir nori, kad tai perskaitę kentėtų ir jaustų tą skausmą kaip tu jauti. Tu užbaigi laišką ir įdedi į voką, matai jame ašaras įsisunkusias laiške. Nuo to tu pradedi verkti daugiau. Tai tikrovė,tai vyksta. Tu atidarai tablečių dežutę, išbarstai jas,ir net neabejoji ir nelauki,tu jas visas užgeri. Tau ima svaigti galva. Ir tu susivoki - tu mirsi. Tu būsi tas vaikas kuris miršta ir palieka visą savo miestą,rajoną šoke. Tu verki vis smarkiau ir daugiau galvodamas(-a) apie šeimą,tu gailiesi, ir galvoji ar gerai pasielgei, bet tu miršti. Viskas ko kadaisie siekei nyksta. Tu pradedi rėkti ir šauktis pagalbos,tu nori kad tavo mama būtų šalia, laikytų tave už rankos,bet jos čia nėra. Tu rėki ir nori ,kad tave kažkas išgirstų, bet niekas neišgirdo ,ir neišgirs. Tu nukrenti ant grindų ir prarandi sąmonę. Tu mirei. Tavo mama grįžta namo ir pamato savo vaikelį gulintį ant žemės - negyvą. Tu kątik nužudei ją viduj. Ji surėkia ir nedelsdama skambina 112, vos gaudydama kvapą, ji verkia kaip nenormali, bet jos ašaros tavęs nesugrąžins, nes tu miręs(-usi). Mokykla praneša apie tavo mirtį ir tai palieka visus tavo draugus šoke. Jie prarado mokinį(-ę), draugą(-ę), klasioką(-ę). Jie visąlaika prisimins tave,jie verkia,jie gailisi, kad niekada neišsiuntė žinutės kuri galėjo išsaugoti tau gyvybę. Tavo šeima suįra. Tavo tėtis dirba viršvalandžius, kad nebūtų namuose,kur tu išnykai. Tavo mama prarado darbą, bet jai nerūpi,nes ji prarado savo vaiką,kas yra svarbiau už bet ką. Tavo facebook profilis, kuris dar vis yra, užpildytas užuojautomis. Bet tu neesi ten ,ir to nematai. Tu neesi ten,ir nematai kam tu rūpi. Juokinga,kai tu miršti ,žmonės suklusta. Gaila,kad jie tau nedavė šanso būti kokiu esi ištikrūjų kai buvai gyvas(-a),viskas būtų buvę kitaip ,jei jie nebūtų tyčiojęsi, jeigu jie būtų davę tau progą. VISKAS pasikeistų.
Tikiuos nuoširdžiai skaitėt,nes įdėjau daug darbo. Susimąstykit.

Tremtis?!

Bonjour Mesdames et Messieurs! Ça va?!!!
štai kaip pasisveikinčiau su jumis jeigu būčiau kilęs iš romantiškiausio pasaulio kampelio - de la France! :) Jau antra diena kaip rašau šį blog'ą. Jaučiuos išties keistai, nes eidamas į mokyklą galvoju - Ką apie tai mano kiti? Patinka? Nesvarbu ar yra daug ar mažai tiem kuriem nepatinka ar patinka, svarbu man yra gan linksma rašyti. Kalbant apie taip, blog'as sulaukė per naktį netgi 79 peržiūrų!! Wow,tikrai nesitikėjau,tai yra nuostabu! Didelis AČIŪŪŪŪ! O dabar važiuojam toliau. Per lietuvių kalbos pamoką buvo mums užduotas darbas rašyti apie tremtinius, sibirą ir t.t. Birželio 14-ajai paminėti. Niekaip nesugalvojau ką parašyti ,ką aprašyti, nupiešti, nes ir pats oras spaudė ir slėgė mintis, kurios sukos mano galvoje. Galop, kol pradėjau galvoti , koks nesveikas pasaulis ir gyvenimas buvo lietuvių kurie gyveno ,buvo ištremti į Sibirą, buvo sušaudyti arba sušąlo ir numirė. Dar visos tos nuotraukos ,šiurpios. Ieškodamas daugiau informacijos apie tremtį ,tremtinius radau keistą dalyką -maldą. Jop, tai gana keista ,bet man jų žiauriai pagailo. Žmonės ,kurie ištremti į Sibirą žinojo ,kad gyvenimas ten gali ir pasibaigti, bet tuo man ir patiko "senieji" lietuviai, nes jie niekada nenuleisdavo rankų,kad ir kokia situacija būtų ,kokia ir bebūtų padetis. Tai norėjau pasidalinti tą malda su jumis taip pat:
Dieve, kuris leidai tautas ir įdiegei jiems laisvės troškimą, grąžink mūsų Tėvynei laisvės dienas. Tie bandymai, kuriuos skyrei mūsų šaliai, te nebūna jos pražūčiai, bet greitesniam jos išsivadavimui ir didesnei jos gerovei. Laimink viešpatie mus, kurie stojame prieš savo pavergėjus, duok mums jėgų iškęsti sunkią partizano dalią, leisk mums grįžti į namus nešant naują atgimimo ugnį. Apšviesk amžinybės šviesa tuos, kurie žuvo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Šventasis Kazimierai, Lietuvos globėjau, laimink mus, kaip kitados stebuklingu būdu išgelbėjai Tėvynę Lietuvą. Švenčiausioji Mergele Marija, Aušros Vartų Motina, pavesk savo dieviškajam sūnui mūsų Lietuvą, kuri Tave myli ir globoja. Amen.Tuometinėje tremtyje tavo prašymus galėjo išgirsti tik Dievas. Tai antroji sąlyga leidusi tremtiniui kovoti už savo gyvybę, už savo šeimos gerovę.Malda – tai vienintelė kiekvieno tremtinio viltis, kad išauš diena, kai tėviškė bus laisva, ir tu galėsi praverti savo namų vartus.
Daug ko šiandien papasakot ir negaliu,nes neturiu ką. Anyways, bye,čiau, mua :)

Oh my god!

Hey!
Atrodo kiek gal ir keista, juokinga, nesamoninga, bet taip, aš, Ignas - rašau blog'ą ! Galvojau apie tai jau gana ilgai, kol pribrendo reikalas , pasiryžau ir t.t. Net negalvokite ,kad būsiu vienas iš daugiau negu 50% pasaulio gyventojų kurie susikuria blog'ą vien tik paverkšlent,pažliumbikaut koks jų gyvenimas yra šūdinas ir lėvas,tuo metu kai jie rankose čhatina iPhone'u , naršo per Safari su iMac'u ir dar pjausto duoną ant iPad'o. Whatever, kai kurie žmonės net neturi tų iPhon'ų ,iPad'ų ir visokių kiotkių iŠudų, bet jie bent džiaugiasi gyvenimu ir dėkoja dievui už kiekvieną duonos kasnelį kurį gauna, už kiekvieną gauta litą ar panašiai. Kalbu kaip koks pamokslininkas,bet ,guys, kartais susimąstykit ką šnekat,nes jau nusibodo tos blevyzgos.
Šiandien diena nebuvo kažkuo labai ypatinga, kaip ir visada kėliausi 7 valandą ryte ,kas man atrodo yra sunkiausia misija gyvenime, pasidariau sumuštinius ir išlėkiau. Atsedėjau pamokas, matematikos baigiamajį kontrolinį (omg kai šikau į kelnes) ir grįžau namo. Kaip nekeista, jaučiausi dar labiau pavargęs negu po treniruotės,anyways, atsiguliau... ir užmigau. Atsikėliau sunkiai, bet atsikėliau. Dabar sėdžiu prie kompo ir mąstau apie vasarą ,juk gi liko tiek mažai!!! Tik 15dienų, 2 valandų, 19 minučių, ir 17 sekundžių (copy paste nuo - ikivasarosliko.eu), o dar mano gimtadienis! OCH! Greičiau visi mokslai baigtūsi. O tada - Vasara! Šokių stovykla,jūra,maudynės,draugai,ledai,bleidai, rampos. Svajonės....
Iki,draugai,pašnekovai, ką tik pavariau monologu ,bet tam blogas ir skirtas!! ČIAU! :)
Kaip aš pasijaučiau rašydamas blog'ą? - WTF IS THIS SHIT?!! Haah!