there's no combination of words I could put here

Gyvenimas, yra lyg laukas, kuriame viską kuriame patys, ugdome save,ruošiamės išlaikyti šeimą,kogero,yra ir tokių kurie net grūdina save ir ruošia save tai pačiai mirčiai. Jame patiriame džiausmą,liūdesį,pradedame atskirti gerą nuo blogo,teisingą nuo klaidingo. Siekiame savo tikslų. Turime svajonę, kurios išsipildymo norime visi. Tai pradedame nuo mažų vaikiškų žingsnių, užbaigiame taip pat, tik būname jau pasenę. Šiuo blog'u noriu pasakyti tik vieną. Žmonės per daug sureikšmina materialius daiktus, kūrie laikui bėgant tampa tiesiog šiukšlėm, beprasmiškom, niekam nereikalingom šiukšlėm. Niekas tavęs taip nepalaikys kaip šeima,draugai ar artimas žmogus. Tai ir yra tikroji gyvenimo vertybė. Žmogus gali būti ir laimingas be iPhone'ų,naujausių technologijų ar pinigų. Svarbu tai suprasti ir "perlipti" save. Tikri draugai visada pašoks pasakyti "labas",ir tik jiems visiškai nerūpi, kad tu kitoks. Nes tu esi jiems gražus ,koks esi. O simpatija ar meilė,jos netektis, tai nėra viskas. Tave gali atstumti, tave gali įžeisti, tave gali supykdyti, ar net gali visiškai prarasti viltį,kad kada nors gali rasti savo gyvenimo meilę. Nėra taip paprasta, reikia pažinti žmogų, žinoti koks jis yra,ir pilnai juo pasitikėti, neliūdėk jei kas atsitiko ne taip. Negriaužk dėl to ką tu padarei arba ne, kiti tai padarys už tave,viskas gyvenime pataisoma. Tos gyvenimo nesibaigiančios duobės gali tave pilnai sužlugdyti,ir gali pradėti galvoti,kad tavo gyvenimas "lievas". Tai pagalvok apie juokingus,gerus momentus. Pagalvok apie visus žmones kuriems rūpi, geriau tūrėt nors juos kelis,bet tikrus, negu šimtą ne. Gyvenimas pats savaime nėra nei gėris, nei blogis, o tik jų buveinė; koks jis bus, priklausys nuo mūsų pačių. Tad šalin visas senas,blogas mintis,ir džiaukis gyvenimu,ir koks jis yra dabar, dievas tau davė dovaną. Saugok,brangink ją ,kad ir kokia ji būtų.