Sveiki,
iš tikrųjų, nesitikėjau,kad yra tiek daug žmonių kurie supranta mane,mano blog'ą ir visą tai ką aš rašau. Kad ir kaip tai atrodytų beviltiška. Rašiau,nuo pirmos klasės,stengiaus,kad kažkas mane suprastu,bet tai tik buvo eilėraštukai, kuriuos skaitydavo mama, tėtis, močiutė ir kiti brangūs bei mano gyvenime esantys žmonės. Man tada tai atrodė daug kas,jaučiau kad esu rašytojas. Karta sesė gulėjo ligoninėje,nepamenu kas jai buvo, bet prižadėjau jai parašyt pasaką,kurią pradėjau, bet neužbaigiau. Tik dabar ,būdamas 14-os,supratau,kad gyvenimas ir yra ta pasaka,kuria pradėjau įžengęs į pasaulį , o neužbaigiau ,nes dabar esu čia. Žemėje. Galbūt žmonėm kaikuriem atrodo,kad tai paistalai, kad nusišneku ir esu visiškas gėlių vaikas kuriam "viskas ,visada gerai",bet, žmonės,taip nėra. Jum tik taip atrodo,nes esu kitoks,ir nebijau tiesiai šviesiai reikšti savo nuomonę,kaip jaučiuos. Daugelis to tik ir vengia, nes bijo būti išjuokti, bijo nepritapti, būti pajuokos objeku,bet patarsiu aš jums,gyvenkite savo gyvenimą ir būkite tokie kokie esate,susikaupkite ir siekite savo tikslų, nesvarbu kiek "padnoškių" jum atkiša gyvenimas, juk tai tik laikina, nelaimė kaip ir laimė, po vieną nevaikšto, net jeigu ir turite šimtą tų kurie jus smerkia, laikykitės su tuo vienu kuris palaiko. Nepasiduokit dar vienai gyvenimo duobei. Ačiū ,kad skaitėte.
iš tikrųjų, nesitikėjau,kad yra tiek daug žmonių kurie supranta mane,mano blog'ą ir visą tai ką aš rašau. Kad ir kaip tai atrodytų beviltiška. Rašiau,nuo pirmos klasės,stengiaus,kad kažkas mane suprastu,bet tai tik buvo eilėraštukai, kuriuos skaitydavo mama, tėtis, močiutė ir kiti brangūs bei mano gyvenime esantys žmonės. Man tada tai atrodė daug kas,jaučiau kad esu rašytojas. Karta sesė gulėjo ligoninėje,nepamenu kas jai buvo, bet prižadėjau jai parašyt pasaką,kurią pradėjau, bet neužbaigiau. Tik dabar ,būdamas 14-os,supratau,kad gyvenimas ir yra ta pasaka,kuria pradėjau įžengęs į pasaulį , o neužbaigiau ,nes dabar esu čia. Žemėje. Galbūt žmonėm kaikuriem atrodo,kad tai paistalai, kad nusišneku ir esu visiškas gėlių vaikas kuriam "viskas ,visada gerai",bet, žmonės,taip nėra. Jum tik taip atrodo,nes esu kitoks,ir nebijau tiesiai šviesiai reikšti savo nuomonę,kaip jaučiuos. Daugelis to tik ir vengia, nes bijo būti išjuokti, bijo nepritapti, būti pajuokos objeku,bet patarsiu aš jums,gyvenkite savo gyvenimą ir būkite tokie kokie esate,susikaupkite ir siekite savo tikslų, nesvarbu kiek "padnoškių" jum atkiša gyvenimas, juk tai tik laikina, nelaimė kaip ir laimė, po vieną nevaikšto, net jeigu ir turite šimtą tų kurie jus smerkia, laikykitės su tuo vienu kuris palaiko. Nepasiduokit dar vienai gyvenimo duobei. Ačiū ,kad skaitėte.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą